- dešrius
- dèšrius, -ė smob. (2), dẽšrius (2) BŽ204, DŽ 1. kas mėgsta dešras valgyti: Tai dèšrius tas vaikas: jam kad būt ir būt tų dešrų! Gs. O ką tu, dèšriau, ar jau privalgei lig soties? Bgt. 2. juok. dručkis, storulis; tinginys: Eik tu, dèšriau! Kp. Ša tilk, dèšriau, ko čia žiopčioji! Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
